Arterinis kraujo spaudimas per parą svyruoja – naktį nukrenta, dieną pakyla. Bet kartais jis pakyla ar nukrenta per daug. Dažniau kalbama apie padidėjusio kraujo spaudimo grėsmes ir gydymo būdus. Tačiau ir sumažėjęs arterinis kraujo spaudimas, kitaip – hipotenzija, gali būti pavojingas. Neretai žemas kraujo spaudimas tampa kokios nors ligos pranašu. Apie priežastis, lemiančias kraujo spaudimo sumažėjimą ar padidėjimą, ir būdus, padedančius sureguliuoti kraujospūdį, pasakojo privačioje ligoninėje ir poliklinikoje „Kardiolita“ ndirbanti gydytoja kardiologė Taida Ivanauskienė.

​

Spaudimas nukrenta pavalgius

Mūsų širdys nenutrūkstamai visam kūnui pumpuoja kraują, kuris teka arterijomis, venomis ir kapiliarais. Arterinis kraujospūdis yra kraujo jėga, kuri veikia kraujagyslių sieneles. Kraujospūdis skirstomas į sistolinį – spaudimą, atsiradusį, kai širdis susitraukia ir išvaro kraują iš širdies į arterijas, ir diastolinį – kai širdis atsipalaidavusi.
Normalaus arterinio kraujo spaudimo (AKS) ribos yra nuo 90/60 iki 140/90 mmHg. Per parą kraujo spaudimas paprastai svyruoja ir tai – normalu.
Gydytoja kardiologė T.Ivanauskienė pasakojo, kad širdies darbą ir kraujo spaudimo lygius lemia daugybė natūralių veiksnių. Pavyzdžiui, arterinis kraujo spaudimas didėja dėl streso, fizinio krūvio. Taip pat jis dažniau būna didesnis vyresnio amžiaus žmonėms.
Tuo tarpu nlabai nukristi kraujospūdis gali per karščius, ką tik pavalgius, nes tuomet didesnis kraujo kiekis suteka į virškinamąjį traktą. Vyresniems žmonėms arterinis kraujo spaudimas gali staigiai nukristi ir valgant.


Veikia ir kūno padėties keitimas

Jeigu atmetus visas natūralias arterinį kraujo spaudimą mažinančias priežastis jis vis tiek žemas, reikia ieškoti ligos ar kitos patologinės būklės, sukėlusios hipotenziją.
Kraujo spaudimą gali mažinti įvairūs medikamentai (tarp jų – ir kai kurie antidepresantai), skysčių netekimas, kai gausiai prakaituojama, vemiama ar viduriuojama, taip pat įvairios sunkios ligos, sukeliančios hipotenziją ir šoką, pvz., širdies infarktas, ūmus kraujavimas, traumos, infekcija, alerginė reakcija ir panašiai.
Žemą kraujo spaudimą gali lemti ir neurologiniai sutrikimai, tokie kaip Parkinsono liga, hormonų sutrikimai, mažakraujystė arba ilgas priverstinis gulimas režimas.
Kartais kraujo spaudimas sumažėja ir staiga keičiant kūno padėtį, pavyzdžiui, iš gulimos į sėdimą ar atvirkščiai.
„Jei staiga pakeitus kūno padėtį sistolinis AKS sumažėja 15-30 mmHg, tai gali pasireikšti trumpalaikiu pritemimu akyse, galvos svaigimu ar net sąmonės praradimu. Tokia būklė vadinama ortostatine hipotenzija. Kad jos nebūtų, reikia vengti ortostatinę hipotenziją sukeliančių situacijų – kūno padėtį keisti lėtai, laipsniškai“, – patarė „Kardiolitos“ gydytoja.


Reikia vengti valgyti sūriai ir daug

Pasak T.Ivanauskienės, natūraliai žemas arterinis kraujo spaudimas dažniausiai nesukelia jokių nepageidaujamų simptomų ir paprastai nėra gydomas.
Tačiau jei AKS sumažėja pernelyg daug, gali sutrikti kraujotaka galvos smegenyse ir kituose gyvybiškai svarbiuose organuose. Tuomet apima bendras silpnumas, galvos svaigimas, netgi sąmonės praradimas. Hipotenzija, sukelta sunkių klinikinių būklių, yra pavojinga gyvybei, tokios būklės yra gydomos gydymo įstaigose.
Кitais atvejais hipotenzijos galima išvengti natūraliomis priemonės. Gydytoja T.Ivanauskienė tiems, kuriuos dažnai kamuoja per žemas kraujospūdis, patarė vengti ilgo stovėjimo ypač ankštoje patalpoje, kūno padėtį iš horizontalios į vertikalią ir atvirkščiai keisti neskubant, gerti pakankamai skysčių, mūvėti kompresines kojines.
Taip pat svarbu prieš einant miegoti vengti kofeino ir riboti suvartojamo alkoholio kiekį – tai apsaugo nuo galimos dehidratacijos. Reikėtų atsisakyti sūresnio maisto ir, siekiant išvengti hipotenzijos po valgio, vienu metu valgyti mažesniais kiekiais.
Svarbu ir didinti fizinį aktyvumą, pavyzdžiui, rytais pasimankštinti, daugiau vaikščioti pėsčiomis.


Aukšto kraujospūdžio nejaučia

Jeigu sistolinis arterinis kraujo spaudimas yra didesnis ar lygus 140 mmHg, o diastolinis – didesnis ar lygus 90mmHg, diagnozuojamas aukštas kraujo spaudimas, kitaip – hipertenzija. Ši liga gana dažna. Ja serga apie 30-45 proc. žmonių ir su amžiumi hipertenzijos dažnis didėja.
„Dažnai aukšto arterinio kraujo spaudimo pacientas visai nejaučia, todėl daugybę metų nesikreipia į gydytojus. Kai atsiranda simptomai, dažniausiai liga jau būna toli pažengusi, padidintas arterinis kraujo spaudimas jau būna sukėlęs organų taikinių, tai yra, širdies, galvos smegenų, inkstų, pažeidimą“, – pastebėjo T.Ivanauskienė.
Esant aukštam arteriniam kraujo spaudimui gali svaigti galva, sutrikti regėjimas, atsirasti mirgėjimas akyse, pradėti pykinti, skaudėti galvą, ypač sprando srityje. Tačiau daugeliu atvejų liga yra be simptomų.
Gydytoja T.Ivanauskienė sakė, kad mažesnį nei 140 mmHg kraujo spaudimą reikėtų stengtis išlaikyti žmonėms, turintiems širdies-kraujagyslių ligų riziką, sergantiems cukralige, koronarine širdies liga ar lėtiniu inkstų funkcijos nepakankamumu, taip pat persirgusiems galvos smegenų insultu.
Vyresniems nei 80 metų amžiaus žmonėms, sergantiems hipertenzija, sistolinį arterinį kraujospūdį rekomenduojama sumažinti tarp 140-150 mmHg.
Tuo tarpu visiems rekomenduojama, kad diastolinis arterinis kraujo spaudimas būtų žemesnis kaip 90mmHg, o sergantiems cukralige – ne aukštesnis nei 85 mmHg.


Rizika susirgti infarktu

Į padidėjusį kraujo spaudimą nereikėtų numoti ranka. Anot T.Ivanauskienės, tai – vienas iš širdies ir kraujagyslių ligų rizikos veiksnių.
„Sergantieji arterine hipertenzija turi didesnę riziką susirgti miokardo infarktu, insultu, periferinėmis kraujagyslių ligomis. Retas hipertenzija sergantis pacientas neturi kitų širdies ir kraujagyslių ligų rizikos faktorių, tokių kaip antsvoris, padidėjusi cholesterolio koncentracija kraujyje, rūkymas, gliukozės tolerancijos sutrikimas, vyresnis amžius ir kiti. Veikiant keliems rizikos faktoriams širdies ir kraujagyslių ligų rizika dar labiau padidėja“, – įspėjo gydytoja kardiologė.
Dėl padidinto arterinio kraujo spaudimo pašnekovė rekomendavo visų pirma kreiptis į gydytoją, kuris ir nuspręs, kokio gydymo reikia pacientui.
„Visais atvejais rekomenduojama gyvenimo būdo korekcija, o kai to nepakanka – ir medikamentinis gydymas, kuris parenkamas individualiai kiekvienam pacientui“, – sakė T.Ivanauskienė.


Patikimų įrodymų dėl kavos nėra

„Kardiolitos“ gydytoja patarė tiems, kuriuos kamuoja hipertenzija, riboti druskos kiekį maiste iki 5-6 gramų per dieną.
„Druskos vartojimo sumažinimas turi ypač gerą aukšto kraujo spaudimo kontrolės efektą vyresnio amžiaus pacientams, taip pat sergantiems cukriniu diabetu“, – pasakojo T.Ivanauskienė.
Svarbu valgyti daugiau daržovių, vaisių, neriebių dietinių produktų. Žuvį rekomenduojama valgyti du kartus per savaitę.
Anot T.Ivanauskienės, patikimų įrodymų, kad kava didina kraujo spaudimą nėra, todėl griežtų rekomendacijų kavos mėgėjams nėra.


Svarbi ir liemens apimtis

Hipertonikams svarbu mažinti ir kūno svorį. Rekomenduojamas kūno masės indeksas yra iki 25 kg/m2. Vyrų liemens apimtis neturėtų būti didesnė nei 102 cm, moterų – ne didesnė negu 88 cm.
Anot gydytojos, hipertenzija tiesiogiai susijusi su antsvoriu. Kūno svoriui sumažėjus 5 kilogramais, sistolinis ir diastolinis arterinis kraujo spaudimas sumažėja 4.4/3.6 mmHg.
Hipertonikams reikėtų reguliariai mankštintis, po 5-7 dienas per savaitę. Kasdien darant pusvalandžio trukmės vidutinio intensyvumo fizinius pratimus arterinis kraujo spaudimas gali sumažėti vidutiniškai 3/2.4 mmHg, o hipertonikams – net 6.9/4.9 mmHg.

 

Cigarečių reikia atsisakyti
 

Tiems, kurių kraujo spaudimas per aukštas, reikėtų stengtis vartoti mažiau alkoholio. Leidžiamas kiekis yra 20-30 g etanolio per dieną vyrams ir 10-20 g moterims. Reguliarus didesnio nei rekomenduojama kiekio alkoholio vartojimas didina kraujo spaudimą, o taip pat ir insulto riziką.
Rūkantiems labai svarbu mesti rūkyti.
„Rūkymas yra vienas didžiausių širdies ir kraujagyslių ligų rizikos faktorių. Rūkymo metimas yra viena efektyviausių priemonių išvengti miokardo infarkto, insulto, periferinių kraujagyslių ligų“, – sakė daktarė.
Jei natūralios priemonės nepadeda kontroliuoti aukšto kraujo spaudimo, gydytojai skiria medikamentus. Bet net ir pradėjus gydymą vaistais, būtina toliau laikytis visų išvardintų gyvenimo būdo koregavimo rekomendacijų.